20140830

trys bičai, dvi problemos

užeina pirmas bičas. jo galinės pavaros veikia netiksliai, nes kažkas panaudojo stabdžių, o ne pavarų šarvą. sutvarkau, jis išeina. 

užeina antras bičas. sutariame jam uždėti naują grandinę, žvaigždes, dar kažką, užeis pirmadienį, tada prieš išeidamas dar paprašo gripsų su lockringais. no problem, vienus dar turim. 

užeina trečias bičas. jo pavaros veikia netiksliai, nes kažkas uždėjo stabdžių šarvą, ir reikia rankenėlių su užrakinimu - gerai, kad dar turime. 

ir taip vyksta gyvenimas dviračių šope. dalykai vaikšto po du. jeigu kam nors prireikia brangaus ir reto žvaigždžių bloko, kuris ant sienos kaba jau dvejus metus, ir jis jį nusiperka, kas nors būtinai tą pačią arba sekančią dieną užeis ieškodamas būtent to bloko. 
problemos taip pat ateina poromis. jeigu kas nors ateina pasitrumpinti grandinės, nes nusipirkęs naują ją visą ir uždėjo, tai chain-breaker'io jam išėjus geriau toli nenukišti. 

20140630

nuovargis '14


outingas pavyko. 
520km, keturios dienos, 0 pradurtų padangų, viena lietinga naktis (ačiū sveikam protui, liepusiam pirkti naują palapinę kelionei), vienas nedraugiškas alkoholikas, kuršmarės, jūra, o tarp jų - donatui nuo kojos nulėkęs nagas. visas va taip va - velniop. bet donatui kudos: su devyniais kojų pirštų nagais numinti paskutiniai 120km. gaila, kad dėl to negalėjo su manimi jūroje nusiplauti kojas. 
išmoktos pamokos irgi pravertė. storesnės (28c) padangos su apsauga nuo pradūrimų tikriausiai leido sutaupyti daug laiko, kurį būtų tekę praleisti maža pompyte bandant pripūsti 6 atmosferas, nors kita vertus, donatas važiavo su paprastomis 23c slick padangomis ir nieko nenutiko. visgi žinant mano sėkmę su guma, išvengiau mažiausiai trijų oro nuleidimų. 
dviratiniai kelioniniai krepšiai būtų geriau, nei paprasta taktinė kuprinė, pririšta prie bagažinės iš šono, ir ne tik dėl to, kad nuimti/uždėti ją užtrunki penkiolika minučių, bet ir dėl to, kad ji peršlampa. kitais metais reikės susitaupyti ortliebams ir guminiam palapinės bei miegmaišio krepšiui.
mano peiktos ir nemylėtos shimano sora rankenos pasirodė visai neblogai, nors jau ketvirtą dieną dingo perjungimo tikslumas, kurio rx100 nepraranda jau trečias mėnuo, biopace žvaigždės yra the shit, o brooks sėdynė yra atsakymas į klausimą "ką daryti, kad po ilgų važiavimų neskaudėtų šiknos". 

dar nustebino didžiosios daugumos žmonių, sutiktų kelyje, nedraugiškumas. nežinau kaip kitaip pavadinti tokį fenomeną, kai nenori (bijai? tingi? jauti gėdą?) atsakyti į dviejų dviratininkų pakeltą ranką ar galvos linktelėjimą. 
nustebino ir tai, kad net ir važiuojant su žmogumi, kuris nenutolsta per daugiau nei ištiestos rankos atstumas, jautiesi vienišas. su kolega pasikalbi nebent sustojęs prasimankštinti, pailsėti arba pasipildyti atsargas, važiuodamas - nebent ramiose atkarpose, kur nereikia kovoti su vėju į kaktą, arba kur kelias itin prastas, o eismas - intensyvus. tose sukąstų dantų, pro juos košiamų keiksmų ir skausmo pilnose minutėse gimsta mintys apie pasidavimą. ar verta kentėti? kas iš to? kam bandai kažką įrodyti, sau ar kitiems? o jeigu nutiks kas nors baisaus ir tu nežinosi ką daryti, ką darysi tada? svarbu suprasti, kur kalba nuovargis, o kur tu. 

20140611

outingas '14

dienos nustojo slinkti vėžlio žingsniu ir atostogos jau beveik čia. dar kelios (trys) dienos, ir rišiu miegmaišį bei palapinę (kurią dar, beje, reikia pasiimti iš parduotuvės) prie dviračio, tikrinsiu ar viską pasiėmiau ir judėsiu link kompaniono, su kuriuo važiuosime velniop
jau visus metus planuota, tačiau taip iš tolo ("vasarą reikės kažkur važiuot") kelionė įgauna formą ir jausmą, netgi - kvapą. mintyse jau sukomplektuotas dviratis, darbo rūsyje sudėtos išvalytos ir paruoštos montuoti detalės, kelionės partneris būtiniausiais daiktais irgi apsirūpinęs. beliko, atrodytų, smulkmenos - bet jų šiukštu negalima pamiršti. 
pernykščio važiavimo metu neprireikė tokių dalykų, kaip įrankiai (faktiškai jokių absoliučiai, išskyrus vieno šešiakampio rakto), vaistinėlė, bet ir pasiruošę buvome visai kitaip. blogiau. pavyzdžiui, donato dviratis neturėjo stabdžių. galinis neveikė nė-kiek, o priekinis pristabdydavo kylant į kalną. bet išgyveno tiek jis, tiek dviratis. nuo tada, tikiu, paprotingėjome mes visi. 
šiais metais donatas važiuos su plentiniu aliuminio/karbono mišinio žirgu, pilna campagnolo grupe, mavic ksyrium ratais. nekomfortiškas, tačiau greitas ir išvaizdus, šis dviratis puikiai kontrastuos su mano plieniniu arkliu, shimano sora/600 tricolor/dia compe mišrūnu su shimano 105 ratais ir donato kūrybos priekine bagažine. 
reikia nepamiršti prieš išvažiuojant nufotografuoti surinkto dviračio.

20140609

in blue

po nakties, kurios pabaigoje su barmenais geri alų, o važiuodamas namo mojuoji pirmiesiems tuštiems troleibusams, bandai miegoti tol, kol girta kambariokė grįžta su draugais ir nebeleidžia miegoti daugiau, geriausia yra nubausti save. nubausti save keliomis valandomis vidurdienio kaitros ant dar nevažiuoto asfalto, tik su vienu puodeliu kavos ir sausų pusryčių dubeniu kuro bake, dviem gertuvėm šilto vandens ir dvidešimt litų.
63km, gėda golfo klubo restorane europos centre, skaniausias pasaulyje paninis degalinėje, kelionei ruošti pradėtas dviratis, pirmasis gyvenime susitikimas su dama, kuri vaidins mano širdies moterį seriale. 

20140601

rip mini-5

atsibudęs ryte savaitgaliais skaičiuoju du dalykus - pinigus kišenėse ir dantis burnoje. jei vienų nepamažėjo iš viso, o kitų dar šiek tiek liko, naktis prieš tai gali būti laikoma pavykusia. 
panašiai ir su kritimais nuo dviračio: jei nereikia greitosios pagalbos arba tuo dviračiu dar gali grįžti namo, gali padėkoti savo laimingai žvaigždei ir tris kartus pakartoti šventą mantrą: skin grows back. net ir jei kartais lieka randas ant smakro, arba lūpos, arba šono, arba kelio, arba alkūnės. 
tačiau vakar nakties "rubber side up" atnešė didesnį nuostolį - mano patikimąją spyną:
nuotrauka skolinta, bet spyna tokia pat

tikrąja to žodžio prasme apsiverčiau su dviračiu. gulėjau ant žemės ant nugaros, kojos iškeltos į viršų, batai dar pedalų kilpose, ir mašina bando įsukti į kiemą pro mane. pamojuoju, kad viskas gerai, prasuku abu ratus - tiesutėliai. apčiupinėju save - NIEKO. nė vieno nubrozdinimo, mėlynės ar sutrenkimo. meluoju! ant delno pusės cento dydžio nubrozdinimas. ir su šiuo džiaugsmingu atradimu grįžau namo nė nepagalvojęs kepštelti per galinę kišenę įsitikinti ar spyna dar vis ten. 
oh well. another one bites it

vėl

ima kartais ir užblokuoja. taip, kad net mintis veji šalin - lauki, kol praeis. ir sulauki. o tada, brolyti, laikykis.

reikia išnešti šiukšles ir pradėti iš naujo.