outingas pavyko.
520km, keturios dienos, 0 pradurtų padangų, viena lietinga naktis (ačiū sveikam protui, liepusiam pirkti naują palapinę kelionei), vienas nedraugiškas alkoholikas, kuršmarės, jūra, o tarp jų - donatui nuo kojos nulėkęs nagas. visas va taip va - velniop. bet donatui kudos: su devyniais kojų pirštų nagais numinti paskutiniai 120km. gaila, kad dėl to negalėjo su manimi jūroje nusiplauti kojas.
išmoktos pamokos irgi pravertė. storesnės (28c) padangos su apsauga nuo pradūrimų tikriausiai leido sutaupyti daug laiko, kurį būtų tekę praleisti maža pompyte bandant pripūsti 6 atmosferas, nors kita vertus, donatas važiavo su paprastomis 23c slick padangomis ir nieko nenutiko. visgi žinant mano sėkmę su guma, išvengiau mažiausiai trijų oro nuleidimų.
dviratiniai kelioniniai krepšiai būtų geriau, nei paprasta taktinė kuprinė, pririšta prie bagažinės iš šono, ir ne tik dėl to, kad nuimti/uždėti ją užtrunki penkiolika minučių, bet ir dėl to, kad ji peršlampa. kitais metais reikės susitaupyti ortliebams ir guminiam palapinės bei miegmaišio krepšiui.
mano peiktos ir nemylėtos shimano sora rankenos pasirodė visai neblogai, nors jau ketvirtą dieną dingo perjungimo tikslumas, kurio rx100 nepraranda jau trečias mėnuo, biopace žvaigždės yra the shit, o brooks sėdynė yra atsakymas į klausimą "ką daryti, kad po ilgų važiavimų neskaudėtų šiknos".
dar nustebino didžiosios daugumos žmonių, sutiktų kelyje, nedraugiškumas. nežinau kaip kitaip pavadinti tokį fenomeną, kai nenori (bijai? tingi? jauti gėdą?) atsakyti į dviejų dviratininkų pakeltą ranką ar galvos linktelėjimą.
nustebino ir tai, kad net ir važiuojant su žmogumi, kuris nenutolsta per daugiau nei ištiestos rankos atstumas, jautiesi vienišas. su kolega pasikalbi nebent sustojęs prasimankštinti, pailsėti arba pasipildyti atsargas, važiuodamas - nebent ramiose atkarpose, kur nereikia kovoti su vėju į kaktą, arba kur kelias itin prastas, o eismas - intensyvus. tose sukąstų dantų, pro juos košiamų keiksmų ir skausmo pilnose minutėse gimsta mintys apie pasidavimą. ar verta kentėti? kas iš to? kam bandai kažką įrodyti, sau ar kitiems? o jeigu nutiks kas nors baisaus ir tu nežinosi ką daryti, ką darysi tada? svarbu suprasti, kur kalba nuovargis, o kur tu.
