panašiai ir su kritimais nuo dviračio: jei nereikia greitosios pagalbos arba tuo dviračiu dar gali grįžti namo, gali padėkoti savo laimingai žvaigždei ir tris kartus pakartoti šventą mantrą: skin grows back. net ir jei kartais lieka randas ant smakro, arba lūpos, arba šono, arba kelio, arba alkūnės.
tačiau vakar nakties "rubber side up" atnešė didesnį nuostolį - mano patikimąją spyną:
nuotrauka skolinta, bet spyna tokia pat
tikrąja to žodžio prasme apsiverčiau su dviračiu. gulėjau ant žemės ant nugaros, kojos iškeltos į viršų, batai dar pedalų kilpose, ir mašina bando įsukti į kiemą pro mane. pamojuoju, kad viskas gerai, prasuku abu ratus - tiesutėliai. apčiupinėju save - NIEKO. nė vieno nubrozdinimo, mėlynės ar sutrenkimo. meluoju! ant delno pusės cento dydžio nubrozdinimas. ir su šiuo džiaugsmingu atradimu grįžau namo nė nepagalvojęs kepštelti per galinę kišenę įsitikinti ar spyna dar vis ten.
oh well. another one bites it
